atkelti

atkelti
atkélti, àtkelia, atkė́lė tr. 1. įstengti ką pakelti iš vietos: Led atkė́liau sunkų kūjį J. Gaidys sunkus, negaliu atkélt Ėr. Gal tu, brol, arklio jėgas turi? Jaunam neatkelti iš vietos tokios naštos!.. V.Krėv. Jeigu tekinio neàtkeli, tai sunkus vežimas Pc. Sunkus vaikas, kap atkelt Arm. Gelžis toks buvo, kurio penki vyrai nevaliojo atkelti P. Žmogelis paėmė ... dalgį, neatkėlė nė nuo žemės BsMtII8. 2. prk. atlaikyti, išlaikyti (sunkumą, smūgį): Močiutė smūgio neatkėlė – iš skausmo jai trūko širdis Vaižg. 3. nukelti ką į šalį, toliau nuo savęs: Atkelk rugių pėdus nuo tako Ds. Ratų galo negaliu atkelt Ėr. | Trys akys atkeliamos atgal ant kairiojo virbalo . | Atkėlė tuos vaistus šalin (uždraudė gerti) Jrb. Atkelk vyną tavo nuog tavęs Ch1Sam1,13. 4. atidėti ką tolesniam laikui ar pakelti į priekį: Ji atkela kelionę iki trijų mėnesių S.Dauk. Atkėlė šventę priekin Ds. 5. truputį į viršų pakelti: Ketvirtą dieną gulia, galvos jau nebatkela PP74. Atkėlęs tą verbūzą ka davė į krūmalį, verbūzas sutižo Krtn. Akis atkelia (pažiūri) . | refl. tr.: Anas atsikelia kirvį i jau derinas kirst galvon Tvr. 6. atplėšti, atlupti, atversti; atarti: Atkelkit grindį, rasit rupūžę BsPIV123. Lapė ... pavogė bandelę pyrago: ji plutą atkėlė, minkštimą išėdė BsPIV285. Kaip dantys dygo, tai atkėlė smegenis Kt. | Dobilieną žadam atkélti ir vėl sėti avižas Ll. Pavasarį liuob reiks [ariant, plėšiant dirvoną] atkelti, iškelti velėną, o vis su žambiu Plng. 7. pastatyti ką parvirtusį, gulintį, sėdintį: Vilkas jau kelis kartus atkėlė [apvirtusį ant nugaros] grambuolį ir pastatė ant kojų I.Simon. Jis atkėlė mergaitę ir glaudė ją prie savo krūtinės Vd. | refl.: Jis bandė atsikélti KII312. Prieš žilą galvą atsikelk N. Stovėjusieji atsisėsdavo, sėdėjusieji atsikeldavo SkvJn18,18 (komentarai). | prk.: Sugniužus po našta vergavimo dienų, atsikelia tauta S.Nėr. ^ Kad atsikeltų, dangų paremtų J.Jabl. Į klaną puolęs, sausas neatsikelsi Sch84. Iš balos atsikė́lęs, nenorėk sausas būti Bsg. 8. suimti, surinkti (ant žemės paskleistus, suklotus linus): Atsibuvusius linus jau atkėlėm Up. Šiandien linus teatkėlėm Žem. 9. refl. atsistoti, išlipti iš guolio, iš patalo pabudus iš miego ar pagijus iš ligos: Ryt atsikelsiu dar prieš saulėtekį Krok. Atsìkeliu anksti, nė cypt, nė brakšt Skr. Aš atsikelsiu, žirgą pasbalnosiu, saulei tekant išjosiu LTR. Atsikėlė dainuodamas, atsigulė dejuodamas Mrk. Atsikelt pirm dienos B. Atsikelk ma[n] ryto[j] pro gaidį Jrk. Atsikė́lęs nuo pirmo gaidžio ir rėkauja Skr. Anksti rytą atsikėlei, mergelę lydėjai JD42. Aš atsikelsiu ir nekeldama (= nekeliama) KlvD328. Atsikėlė tėtužėlis dukrelių budytie Niem17. Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į darželį D63. Kai rytoj parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum J.Jabl. | Greitas mano traktorėli, jau saulutė atsikėlė – kelk ir tu . | Parėjęs kaip atsigulė ant pečininko, taip daugiau ir nebeatsikėlė A.Vien. Jonas tik dabar atsikėlė iš ligos patalo P.Cvir. ^ Anksti atsikėlęs nesgraudinsi Trgn.
atsikeltinai adv.: Antroje dienoje jis atsigulė n'atsikeltinai Kel1862,38.
10. atgaivinti: Kas numirė, to nebeatkels Mžk. | refl. atgyti: Kūnai stebuklingu būdu atsikels iš numirusių srš. 11. atlikti, atšvęsti (pokylį): Ana atkė́lė pagrabą, šermenis su savo nauda, su savo svietu, t. y. nereikėjo pirkti J. Atkélti metų sukaktuves J. Jie labai geras vestuves atkėlė . Užteko meisos visam metuo ir veselei atkélti Slnt. Atkė́liau veseliją Dv. Atkėlė balių . Jau arielkas (piršlybas, sugertuves) atkė́lė Lp. 12. Kb atlaikyti (mišias): Šiandien labai greitai kunigas atkėlė mišias Vrn. 13. atgabenti, atkraustyti: Pas mus atkėlė naują mokytoją Vv. | refl.: Mes neseniai atsikėlėm čia gyvent Lnkv. 14. keliant atidaryti, atverti (vartus): Pamatę tetą įeinant į savo kiemą, žmonės išbėgdavo jos pasitikti, atkelti vartų P.Cvir. Atkelk vartus – svotai atvažiuoja . Atkélk vartus (ž. karkles) J. Ir išejo matušelė ir atkėlė vartelius D107. O ši trečioji, visų jaunoji, vartus atkėlė ir palydėjo Slk. Išeikie, mergele, atkélkie vario vartus Klvr. Šviesus mėnesėlis vartužius atkėlė KlvD210. ^ Viena bėda kitai bėdai vartus àtkelia Skr. | refl. tr.: Vartus pats atsikelk Als. 15. refl. užeiti, užtikti: Nuė[jo] anas girion paliuitie; vaikščio[jo], vaikščio[jo] ir atsikėlė in lapės (ps.) Tvr. 16. refl. atsirasti, kilti: Iš ko jinai (peteliškė) atsìkelia, nėr žinios – sutverta ir laksto Gdr.
◊ kóją atkélti ateiti: Ans bijo pas mus ir kóją atkélti Als. Neatkélsiu aš pas tave kójos, ne! Vkš. Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia Srv.
kójas (kulnìs, padùs) atkélti daug dirbti, pasimiklinti; paskubėti, ką dirbant: Prie žemės (žemės ūkio darbų) reik atkélt kójas Gs. Atkélk gerai kulnìs, pasiskubink, tai išeisi, o ne, tai ir būk namie (nesuspėjęs darbo padirbti) Gs. Reikia gerai padùs atkélt, kad viską paruoštum Slv.
kulnų̃ neàtkelia silpnas, ligotas: Katras kulnų neatkelia, ir tas burną atveria (d.) Nm.
žõdį atkélti atsakyti: Ar neturi atkélti žõdį, t. y. atsakyti jamui J.
\ kelti; antkelti; apkelti; atkelti; įkelti; iškelti; nukelti; pakelti; parkelti; perkelti; prakelti; prikelti; sukelti; užkelti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • atkelti — atkélti vksm. Atkėlė maišùs nuo tãko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atkeltinis — atkeltìnis, ė adj. (2) atkeltas: Atkeltinis kirtis (lingv.) rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkeldinėti — Trak iter. atkelti; vieną po kito atkelti: [Petrelė,] priėjus į krosnį, atkeldinėjo puodus ir statė juos ant suolo V.Krėv. keldinėti; atkeldinėti; nukeldinėti; pakeldinėti; perkeldinėti; prikeldinėti; sukeldinėti; užkeldinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkiloti — tr. 1. atkelti visus į šalį, nukelti: Puodus tuos reikia atkilot Rm. 2. atkelti, atverti visus (vartus): Žirgeliai pabalnoti, varteliai atkiloti Š. Pilies vartai atkiloti Sab. O trečioji, mažesnioji, vartus atkilojo ir palydėjo LTR. | refl. tr. Š …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkelti — antkelti, añtkelia, antkėlė (ančkelti Kv, Rt, K.Būg) (ž.) tr. 1. dėti ką ant ko, užkelti: Antkelk ant vežimo tą vaiką Slnt. Antkėlė ant nugaros maišą Krtn. [Lapė] liepė liūtui gultis, o žmogui antkelti tą medį ant viršaus S.Dauk. | refl. tr.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkelti — apkelti, àpkelia (apìkelia), apkėlė tr. 1. apdėti kuo: Stalas apkeltas gėrybėm Antš. 2. aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: Visus apkėliau Alk. Kelk kelk, jau tave jis apkėlė: jis valgo, o tu guli Plv. Šiandien tu mane apkėlei, ryt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitraukti — atitraukti, ia, ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatraukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attraukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N 1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitraukti ratus iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkeldinti — cur. atkelti; atgabenti: Jie pasitiki atitesėsią atkeldindami amatininkus į mūsų kraštą A1884,36. Dabartinio Bagynų pono senelis atkeldinęs iš kažin kur keletą naujų šeimų V.Myk Put. keldinti; apkeldinti; atkeldinti; įkeldinti; iškeldinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkišti — atkìšti, àtkiša (atàkiša), o (àtkišė, atàkišė) 1. tr. tolyn nuo savęs tiesti: Aleksandras, pamatęs troboje nepažįstamą, priėjo prie jo ir atkišo ranką sveikintis A.Vencl. Edvardas stovėjo atkišęs čia vieną koją, čia antrą A.Vien. Bergždžiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkėlimas — atkėlìmas sm. (2) → atkelti. 1. į viršų pakėlimas: Nepratęs kūlė[ja]s neturi žiužio atkėlimo: luipt paluipt, o nepakela Šts. 2. prk. atgaivinimas: Aplinkui gi ponai išvydo, kad lietuvystė rūpinasi ne tiktai apie atkėlimą kalbos A1884,181. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”